Pirmoji Žaislų muziejaus ekspozicija, su kuria pasitikome lankytojus atidarydami muziejų 2012 metų gruodžio 8 dieną. Ši žaislų istorijos pasakojimui skirta muziejaus dalis sukurta remiantis steigėjo dr. Povilo Blaževičiaus disertacijoje apibendrinta archeologijos mokslo tyrimų medžiaga. Originalūs archeologiniai žaislų ir žaidimo inventoriaus artefaktai yra saugomi 11 Lietuvos muziejų, o Žaislų muziejuje lankytojams ne tik rodome jų kopijas bei rekonstrukcijas, bet suteikiame galimybę patiems išmėginti, pažaisti, patyrinėti ir pagalvoki, ar viduramžiai tikrai yra tokie tolimi ir neatpažįstami. Kopijos ir rekonstrukcijos edukacine prasme yra nepaprastai įtaigus būdas lankytojams ne tik pasidomėti paveldo tema, bet ir pagilinti į gyvensenos skirtumus bei bendrumus, patiems patirti, kokios yra žaislų ir žaidimų sąsajos su kasdieninio gyvenimo istoriniu kontekstu bei suaugusiųjų veiklomis. Žaislų muziejaus komandai taip pat labai svarbu atskleisti lankytojams archeologo profesijos indėlį rekonstruojant žmonijos praeitį. Juk jų dėka surasti artefaktai dažnai būna vienintelis patikimas šaltinis siekiant įrodyti, kaip žmonės gyveno ir ką kūrė iki mūsų.
Antroji Žaislų muziejaus ekspozicija, kurią pristatėme minėdami pirmąjį Žaislų muziejaus gimtadienį 2013 m. gruodžio 8 dieną. Nors Lietuvos archeologinėje medžiagoje neturime artefaktų, nurodančių su kuo ir kaip žaidė akmens amžiaus vaikai, tačiau neįmanoma žmonijos ir žaidimo santykio suvokti be šio seniausio žmonijos istorijos periodo. Remiantis turtinga duomenų baze, ekspozicijoje sukurta keturiolikos aktyvių objektų kompleksas atskleidžiantis žmogaus, gyvenusio akmens amžiuje, gamtinę ir kultūrinę aplinką. Niekas neabejoja, kad vaikų buvo ir akmens amžiuje. Tad norime pakviesti pamąstyti ir patiems įvertinti, ką prieš tūkstančius metų turėjo vaikai mokėti, kokius įgūdžius lavinti, su kokiomis medžiagomis žaisdami perimti patirtį. Akmuo, mediena, oda, smėlis, vanduo – medžiagos, kurios greičiausiai ir buvo žaidybinio proceso priemonės. O kiek mes pasikeitėme per tą laiką? Ar vaikai dar žaidžia su smėliu? Kuo žaidimai su pajūrio smėlis skiriasi nuo žaidimų su šiuolaikiniu kinetiniu smėliu? Žaiskime ir diskutuokime, ar šiandien svarbu vaikams išmokti įkurti laužą bei atpažinti gyvūnų pėdsakus.
Ši ekspozicija buvo pradėta rengti 2017 metais ir pristatyta lankytojams Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio proga 2018 metais. Lietuvos etnografijai skirta muziejaus erdvė yra labai svarbi siekiant papasakoti nuoseklią Lietuvos žaislo istoriją. Regis tai nutiko ne taip seniai, o daug lankytojų šį periodą prisimena iš senelių ar tėvų pasakojimų. Tačiau ekspozicija padeda apibendrinti ir parodyti lankytojams, kad ir prieš 100 metų vaikų veiklos buvo pirmiausia susijusios su suaugusiųjų gyvenimo temomis ir visa gyvenimo aplinka. Dar nuostabiau pamatyti ir įsitikinti, kad prieš 100 metų egzistavo prototipai daiktų, kuriuos šiandien perkame vaikams parduotuvėse. Net ir tuo metu augo vaikai, jie žaidė, žaisdami mokėsi, lavinosi, perėmė patirti ir dirbo. Tik jie lipo į medį, o šiandien vaikai laipioja žaidimų aikštelėse. Jie sėdėjo ant tvorų, o šiandien vaikai balansuoja ant buomo gimnastikos salėje. Jie mėtėsi karvės pyragais ar vilnos kamuoliais, o šiandien skraidančiomis lėkštėmis ir silikoniniais kamuoliais. Žvelgdami į žaislų ir žaidimų istoriją mes stebime kaip keičiasi įranga, bet tikslas lavinti smulkiąją ir stambiąją motoriką išlieka.
Tai ketvirtoji Žaislų muziejaus ekspozicija, kuri yra papildoma nuo pat muziejaus atidarymo 2012 metais. Muziejaus fonduose saugoma jau per 5000 eksponatų, iš kurių apie 90 procentų yra padovanoti lankytojų. Ši ekspozicijos dalis yra labai svarbus įrodymas, jog pasaulio istorijoje pramonės revoliucija pažymėjo didįjį žmonijos kasdienybės lūžį. Nuo akmens amžiaus tūkstančius metų buvo svarbūs asmeniniai žmogaus gebėjimai ir natūralios gamtoje randamos medžiagos: jei gebi gražiau siūti, nerti, austi, drožti, tekinti, lipdyti, pinti, tai džiaugsiesi dailesniais ir dažniausiai vienetiniais daiktais. Pramonės revoliucija savadarbius žaislus nustūmė užmarštin, pasiūlydama naujas dirbtines medžiagas, vienodas formas, modernias technologijas. Lietuvoje šis pramonės periodas prasideda XX a. viduryje, todėl dar yra nemažai lankytojų, kurie puikiai prisimena ir pirktus žaislus, ir pačių pasigamintus. Originalūs žaislai ir žaidimų automatai leidžia vieniems prisiminti, kitiems pamatyti, kaip augo XX a. II-os pusės vaikai.
22Spa2020Paroda
spalio 22, 2020 – 2:00 pm – sausio 5, 2021 – 8:00 pm / Daugiau01Kov2020Paroda
Daugiau01Sau2019Paroda
Jei Jūs kolekcionuojate žaislus, žaidimus ar kitus vaikystės atributus, siūlome Jums bendradarbiauti ir visuomenei savo rinkinius pristatyti nedidelėse parodose Žaislų muziejuje. Keičiamoms parodoms pritaikytos dvi vitrinos puikiai tinka specializuotoms kolekcijoms ar tik keliems įspūdingiems eksponatams pristatyti. Jei nutartumėte bent dalį kolekcijos atverti ir leisti pasigrožėti kitiems, tuomet susisiekime su Žaislų muziejumi ir pasitarsime, kaip ir kada suorganizuoti Jūsų parodą.