Back to all Events

V-oji Žaislų muziejaus konferencija

Ketvirtadienis, gruodžio 8, 2022

V-oji ŽAISLŲ MUZIEJAUS mokslinė konferencija

VAIKAS SUAUGUSIOJO AKIMIS: KŪRĖJAS IR DALYVIS

Gruodžio 8 diena, ketvirtadienis, 10:00

Konferencijos partneris – Lietuvos nacionalinis muziejus

Konferencija vyks Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilnius

 

Programa

9:30 – 10:00 Registracija

 

10:00 Žaislų muziejaus steigėjų sveikinimas ir konferencijos apžvalga. Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė ir dr. Povilas Blaževičius.

 

10:10 Vaikai ir vaikystė Lietuvos nacionalinio muziejus akimis: šiandienos tikslai, veiklos ir iššūkiai. Daina Šėmienė. Lietuvos nacionalinis muziejus.

 

10:20 „Mieloji, mirtis tau ant nosies“: archeologiniai duomenys (ir ne tik) apie nėščiųjų ir gimdyvių mirtis. Dr. Šarūnė Valotkienė, Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyrius.

Nėščiųjų ir gimdyvių mirtys priešistoriniais ir dar ilgą laiką istoriniais laikais buvo įprastas reiškinys. Tik pastaruosius 70 metų, žymiai pagerėjus gimdyvių sveikatos priežiūrai bei tobulėjant medicinai, buvo akivaizdžiai sumažintas moterų mirtingumas. O ką apie tokį įprastą reiškinį galima pasakyti iš archeologinės ir antropologinės medžiagos? Ar tokių kapų iš viso yra rasta? Jei taip, kaip tuomet juos galima interpretuoti? Siekiant atskleisti pilnesnį šio reiškinio vaizdą, pasitelkiama papildoma medžiaga iš istorijos, etnologijos bei lietuvių kalbos. Juk toks skaudus įvykis, kuomet moteris suteikdama gyvenimą naujagimiui prarasdavo savąjį, turėjo būti įamžintas ne tik istoriniuose šaltiniuose, tautosakoje bet ir kalboje.

 

10:40 Vaikiški daiktai suaugusiųjų kapuose – atsitiktinumas ar vaikų dalyvavimo laidojimo ritualuose liudijimas? Dr. Povilas Blaževičius, Lietuvos nacionalinio muziejaus Priešistorinės archeologijos rinkinių skyrius.

Analizuojant geležies amžiaus baltų genčių laidojimo paminklus, pranešime siekiama identifikuoti priešistorinių bendruomenių vaikų dalyvavimą laidojimo ritualuose. Tiriant laidojimo paminklų duomenis dėmesys koncentruojamas į papildomus kapų reikmenis. Iškėlus hipotezę, kad į suaugusiųjų kapus vaikai galėjo dėti jiems priklaususius mažo dydžio vaikiškus dirbinius, siekiama nustatyti laidojimo procese dalyvavusius vaikus ir pabandyti suprasti jų dalyvavimo šiuose ritualuose mastą.

 

11:00 Valstietiška vaikystė XVI-XVII a. Rūta Brindzaitė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantė.

Dėl ribotų istorinių ir archeologinių šaltinių valstiečių vaikų kasdienybė yra sunkiai apčiuopiama ir neretai lieka menkai tyrinėta. Tuo tarpu žmonių palaikų bioarcheologiniai tyrimai suteikia galimybę nagrinėti ne tik ankstyvąjį gyvenimo periodą, bet ir tiesiogiai tirti vaikus. Vaikai, būdami jautrūs ir labiausiai pažeidžiami, atskleidžia įvairius gyvenimo būdo bruožus bei nurodo vyravusias problemas praeityje. Šio pranešimo tikslas – pristatyti valstiečių vaikų gyvenimiškąsias patirtis, ligas bei mitybą remiantis XVI-XVII a. senkapių duomenimis.

 

11:20 Vaikas ir vaikystė baltų religijos ir mitologijos istoriniuose šaltiniuose. Dr. Audronė Daraškevičienė, Etninės kultūros globos taryba.

Norberto Vėliaus sudarytas Baltų religijos ir mitologijos šaltinių rinkinys – vertinga medžiaga ne tik baltų religijos ir mitologijos klausimams nagrinėti. Jame pateikiama nemažai istorinių bei etnografinių duomenų ir kitomis temomis. Daug informacijos jame gali rasti ir tie tyrėjai, kurie domisi vaiko ir vaikystės problemine sritimi. Visgi šiuo požiūriu Baltų religijos ir mitologijos šaltinių keturtomyje pateikiama medžiaga, apimanti I–XVIII a. istorinius šaltinius, tik pradėta tyrinėti. Dėmesio yra sulaukę tik krikštynų papročiai, kuriuos galima priskirti platesnei vaikystės tyrinėjimų temai. Pradėtas vaiko ir vaikystės vaizdinio aptarimas, apsiribojant I ir II tomuose pateikiamų istorinių šaltinių analize. Šiuo pranešimu siekiama pratęsti vaiko ir vaikystės vaizdinio N. Vėliaus sudarytame Baltų religijos ir mitologijos šaltinių rinkinyje analizę. Pranešime analizuojamos žinios, susijusias su vaiko ir vaikystės sritimi, pateikiamos III ir IV rinkinio tomuose, apimančiuose XVII–XVIII a. šaltinius; išskiriamos pagrindinės temos, atspindinčios suaugusiųjų požiūrį į vaiką ir elgesį su juo.

 

11:40 Kelios pastabos pasklaidžius vaikų kalbos žodynus. Vidas Dusevičius, pedagogas.

Pranešimo dėmesys skiriamas iš 3-16 amžiaus vaikų kalbos ypatumams, remiantis jų pačių vartotais ir publikuotų dabartinių vaikų kalbų žodynų duomenimis. Kaip jie skleidžiasi dabartinės vaikų kalbos žodynuose. Siekiama atkreipti dėmesį į vaikų kalbą, kaip į šaltinį ir galimybę suaugusiems matyti pasaulį vaiko akimis. Taip pat, kaip ir kokio „šviežumo“ gali pasiūlyti vaikų kalba. Ir kaip suaugusieji galėtų ne tik išgirsti savo vaikus, bet ir naujai išgyventi bei patirti daiktus, pasaulį, reiškinius ir pačią kalbą.

 

12:00-12:15 Pertrauka

 

12:20 Vaikai kaip pasaulio kūrėjai ir dalyviai: kintantys žiūrėjimo ir matymo taškai. Dr. Sergejus Neifachas, Vilniaus Universiteto Filosofijos fakultetas.

Vaikystės pedagogui yra būtinas daugiasluoksnis vaiko, vaikystės kaip socialinių-edukacinių dimensijų suvokimas, suponuojantis ir naująją pedocentristinio pobūdžio koncepciją, kuri, pereidama į pedagoginį mąstymą ir veiklą, palaiko vaiko saviraiškos siekį. Pranešime siekiama atskleisti „vaiko“ ir „vaikystės“ sampratų pobūdį ir socialinę, edukacinę jų sampratų įvairovę, teorinius, taikomuosius jų aspektus bei ugdymo proceso modifikavimo vaikystėje galimybes. Reflektuojama, kaip nūdienos visuomenės mąstymas veikia daugiasluoksnį „vaiko“ ir „vaikystės“ sampratų pobūdį bei naujojo pedagoginio mąstymo ir veiklos konstruktus. Nagrinėjant koncepcijų „vaikas kaip kūrėjas“, „vaikas kaip dalyvis“ socialinį-edukacinį turinį atskleidžiama į vaiką orientuoto kūrybiškumo filosofija ir pagrindžiamos vaikų pasaulio sociokultūrinės ypatybės.

 

12:40 Kuriant „tobulą“ šaltinį: interviu pėsčiomis po vaikystės erdves. Goda Damaševičiūtė, Vilniaus Universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė

Pranešime pristatomas bandymas susikurti „tobulą“ šaltinį, galintį atskleisti ne tik vaikystės įsivaizdavimą, bet ir geriau parteikti konkrečiose vietose išgyventas vaikystės patirtis 1990-2000 m. laikotarpiu. Pranešime pristatomas pilotinis „interviu pėsčiomis“ arba „go along“ po vieną Kauno rajoną rezultatus. „Interviu pėsčiomis“ arba „go along“ – tai metodas, kurio metu tyrėjas kartu su tiriamuoju vaikšto po dalyvio pasirinktą geografinę vietą ir interviu procesą fiksuoja garso įrašu ir fotografijomis. Pasitelkdama „interviu pėsčiomis“ arba „go along“ autorė siekia geriau pažinti ir fiksuoti autentiškas vaikystės erdves, tiriamajam suteikti daugiau sprendimo galios lemti interviu eigą, sužadinti atmintį ir geriau suprasti tiriamojo santykį/ryšį su vieta.

 

13:00 Atmintis apie vaikystę suaugusiųjų literatūroje. Danguolė Šakavičiūtė, literatūrologė

Trumpai paminėjus suaugusiojo atminties specifiką (atranka, vertybių kaita, veidrodžio atspindžio principai ir kt.) pristatomi memuarai apie vaikystę XIX a pabaigoje – XX a pradžioje: lietuvių B. Buivydaitės (g. 1995 m.), J. Janonio (g. 1896 m.), I. Simonaitytės (g. 1897 m.), M. Mašiotaitės (g. 1895m.), rusės/žydės A. Bruštein (g. 1884 m.), latvio J. Jansudrabinio (g. 1877 m.), vokietės/prancūzės C. Goll (g. 1890 m.), prancūzo M. Panjolio (g. 1895m.) kaip atstovaujantys to paties laiko skirtingas tautas, tikėjimą, socialinę padėtį, auklėjimo modelį, saviugdos/savisaugos mechanizmus, kaimo/miesto dichotomiją, berniuko/mergaitės atminties savitumą etc. ir  kiekvieno teksto autoriaus bei jo vaikystės unikalumą.  

 

13:20 Technologijų karta ateina į muziejų: lankytojų santykis su šiuolaikiniais multimedijos sprendimais atminties institucijose. Ieva Luckutė, Kūrybinių/pardavimo projektų vadybininkė kompanijoje Gluk Media.

Tyrimų metu pastebėta, jog suaugusiųjų ir vaikų santykis su šiuolaikinėmis technologijomis ir virtualiu turiniu kardinaliai skiriasi. Šiuolaikiniai vaikai nuo mažens yra išprusę technologijų srityje, o interaktyvus ekranas yra jų gerai įvaldytas pažinimo įrankis. Tuo tarpu nemaža dalis suaugusiųjų dažnai vengia panašaus pobūdžio interakcijų atminties institucijose. Norint į muziejų pritraukti įvairias auditorijas dažnai tenka pasitelkti skirtingus pažinimo įrankius. Tai, kas traukia jaunųjų lankytojų žvilgsnį, nebūtinai sudomins suaugusiuosius ir atvirkščiai. Taip pat gyvename sužaidybintos kasdienybės laikais. Norint sudominti visuomenę tam tikra tema ar produktu aktyviai pasitelkiami žaidimų elementai ir pasiekimų/apdovanojimų sistema. Norėdamos konkuruoti šiame informaciniame sraute panašius metodus privalo pasitelkti ir atminties institucijos. Pranešimo metu apžvelgsiu aukščiau išvardintus fenomenus, jų pasekmes ir pristatysiu gerąsias multimedinių sprendimų panaudojimo praktikas pasaulio ir Lietuvos muziejuose.

 

13:40 Žaismas, pokalbiai ir praeities sampratos: skirtingos amžiaus auditorijos akistata su eksponatais kultūros paveldo muziejuje. Indrė Jovaišaitė-Blaževičienė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto doktorantė.

Šis pranešimas remiasi keturių mėnesių trukmės kokybiniu stebėjimu siekiama nustatyti šeimų elgsenos strategijas kultūros paveldo ekspozicijose. Ankstesniuose tyrimuose plačiai analizuojamos mokymosi žaidžiant formos vaikų muziejuose, mokslo centruose, gamtos istorijos muziejuose, tačiau mokymosi ir pažinimo žaidžiant kultūros paveldo ir meno įstaigose tyrimai dažniausiai grindžiami edukacinių programų vertinimu. Laisvai pasirenkamas mokymasis  kultūros paveldo ekspozicijose reikalauja naujų tyrimų, kad būtų galima suprasti, kaip žaidybinis bendravimas gali integruoti mokymąsi tarp skirtingų kartų. Šis tyrimas grindžiamas A. Banduros socialinio mokymosi teorijos sistema, kurioje daroma prielaida, kad vaikai mokosi mėgdžiodami ir stebėdami. Žaidimo strategijų nustatymas grindžiamas S. Browno keturiais žaidimo tipais. Tyrimo metu siekta išsiaiškinti, kaip žaismas ir galimybė savarankiškai tyrinėti veiksmu pagrįstą kultūros paveldo ekspoziciją paveikia kelias skirtingas, bet vienu metu besilankančias kartas, kaip jos įsitraukia į ekspozicijos tyrinėjimą ir kaip kultūros paveldo temą sieja su praeities suvokimu.

14:00 Diskusijos

 

* Jeigu Jums reikalinga pažymėjimas, kad išklausėte pranešimų, parašykite į info@zasilumuziejus.lt

  • Tipas Kas vyksta,Konferencija
  • Time: gruodžio 8, 2022 - 10:00 am - 2:00 pm
  • VietaVilnius, T. Kosciuškos g. 3
  • Duration:4 valandos

Adresas

VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius

Sąskaitos numeriai:
LT257300010134123834
AB SWEDBANK

+370 604 00 449
info@zaislumuziejus.lt

Darbo laikas

Rekomenduojame registruotis. Rekomenduojama apsilankymo trukmė 1 val.

Darbo laikas 
I  nedirba
II nedirba

III nedirba
IV 14:00 – 19:00
V 14:00 – 18:00
VI 11:00 – 16:00
VII 11:00 – 16:00

Žaislų muziejus © 2022. Visos teisės saugomos

lt_LTLT