Tošiniai laiveliai - nuo proistorės iki nūdienos.



   Remiantis archeologijos ir istorijos mokslų duomenimis, o taip pat ikonografiniais šaltiniais, galima teigti, kad tošiniai laiveliai buvo labai populiarus vaikų žaislas visoje viduramžių Europoje. Tokios valtelės dažniausiai randamos X–XVII a. datuojamuose miestų kultūriniuose sluoksniuose. Viena tošinė valtelė yra surasta ir Lietuvoje, Kernavėje. Ji yra datuojamas XIII a. II p. – XIV a. I p.


   Dauguma Europoje randamų vaikiškų valtelių turi įgilintus denius, o neretai ir vietą stiebui įstatyti. Tokias primityvias, tačiau kartu ir archajiškas formas, laiveliai išlaikė beveik iki pat mūsų dienų. Tai gerai iliustruoja XIX a. pabaigos - XX a. pradžios Lietuvos etnografinėje medžiagoje aptinkamos tošinės valtelės, kurios savo forma beveik identiškos analogiškiems X–XIV a. dirbiniams.


   Susipažinę su įvairių mokslo šakų teikiamais duomenimis ir pasigalandę universalųjį žaislų gamybos įrankį – lenktinį peilį – ėmėmės tošinių laivelių rekonstrukcijos. Pušies tošis drožiama lengvai ir formuoti laivelius iš jos yra vienas malonumas. Stiebams panaudojome plonas alyvos šakeles, o burėms – įvairių augalų lapus. Tiesa, reikėtų pastebėti, kad kur kas patvaresnes bures galima pasigaminti iš beržo tošies – plonos ir lengvos medžiagos. Todėl ir teigiame, kad toks paprastas bet labai smagus žaislas buvo mėgiamas visais amžiais.


   Pagamintą laivų flotilę skubiai išmėginome artimiausiame rimtame vandens telkinyje – upelio užtvankoje. Išvados aiškios – tošiniai laiveliai puikiai tinka ir ramiam kaštonų plukdymui, ir piratiškiems išpuoliams prieš taikius pirklius, ir Trafalgaro mūšio rekonstrukcijai!


Taigi – rinkite tošį, gaminkite laivelius, džiuginkite vaikučius!


 _________________________________

Naudota literatūra ir šaltiniai:
 

Blaževičius P., Vaikų žaislai ir žaidimai XIII-XVII a. Lietuvoje (remiantis archeologijos duomenimis) // Lietuvos archeologija. Vilnius, 2008. T. 33, p. 71-122.

Buchholz R., Mittelalterlich-frühneuheitliche Spielzeugfunde aus Wismar // Wismarer Studien zur Archäologie und Geschichte. Stadgeschichtliches museum Wismar. Wismar, 1990. T. 1, p. 56–61.

Caune A., Bērnu koka rotaļlietas viduslaiku Rīgā // Archeoloģija un etnogrāfija. Rīga, 1997. T. 19, p. 130–134.

Dworaczyk M., Kowalska A. B., Rulewicz M., Szczecin we wczesnym średniowieczu. Wschodnia część suburbium. Szczecin, 2003. 

Gediga B., Sprawozdanie z badań wykopaliskowych na ostrówku w Opole w 1977 r. // Śląskie sprawozdania archeologiczne. Wrocław, 1979. T. 20, p. 90–94.

Gläser M., Spielzeug und Spielen in mittelalterlichen Lübeck // Hanseatic history and archaeology. The Medieval town in the Baltic. Tartu, 2002. T. 2, p. 119–125.

Kaźmierczyk J., Kramarek J., Lasota C., Badania na ostrowie Tumskim we Wrocławiu w 1975 roku // Silesia antiqua. Wrocław, 1977. T. 19, p. 183–240.

Kernave – litewska Troja. Warszawa, 2002.

Lazauskaitė E., Žaislų rinkinys Lietuvos Nacionaliniame muziejuje // Etnografija. Vilnius, 2001. T. 11, p. 8–49.

Leciejewicz L., Łosinski W., Tabaczyńska E., Kołobrzeg we wczesnym Średniowieczu // Popularnaukowa biblioteka archeologiczna. Nr. 7. Wroclaw, 1961.

Luchtanas A., Miesto Pajautos slėnyje (Širvintų raj.) tyrinėjimai 1987 metais. 1988. LII R B. 1318.

Rulewicz M., Z dziejow wscesnosredniowiecznego Szczecina // Z przeszlosci Szczecina. Wroclaw, 1964, p. 44117.

Zabytki z okresu wpływów rzymskich, średniowiecza i czasów nowożytnych z Białorusi w zbiorach Państwowego Muzeum Archeologicznego w Warszawie. 2005 – Warszawa 2005.

Древняя Русь. Быт и культура // Археалогия. Москва, 1997.


Хорошев А. С., Детские игрушки из Новгорода (классификационный обзор археологических находок) // Новгород и Новгородская земля. История и археология. Новгород, 1998. T. 12, c. 8294.