Žaisladirbių istorijos II

   Tęsiant Lietuvos žaisladirbių istoriją reikia pabrėžti, kad LTSR laikotarpiu (1940-1990 m.) žaislus gamino ne tik specializuotos įmonės. Absoliučiai visi fabrikai, gaminę sąvaržėles, suvirinimo aparatus, šaldytuvus, televizorius ir t.t., buvo verčiamos gaminti taip vadinamas „plataus vartojimo prekes“. Neretai tokiomis prekėmis tapdavo įvairūs buities rakandai arba žaislai. Todėl visai nenuostabu, kad ir „Mažeikių valstybinė kompresorių įmonė“ ėmėsi žaislų gamybos.

     
 

 
 

      1969 m. įkurta įmonė (veikusi iki 2001 m.) buvo viena stambiausių mieste, joje buvo gaminami kompresoriai buitiniams šaldytuvams. Šis Mažeikių, o kartu ir visos Lietuvos pramonės gigantas, greta pagrindinės savo produkcijos gamino ir labai jaukius žaisliukus – sudedamus plastikinius žmogeliukus. Turbūt kiekvienas, augęs 1980-90 m., atmena tuos smagius vaikiškų žaidimų veikėjus – mechaniką, gydytoją, kaminkretį ir gaisrininką. Apsiginklavę profesiniais įrankiais šie žmogeliukai buvo labai paklausūs ir mėgiami vaikų, kurių rankose tapdavo ne tik socialinio lenktyniavimo didvyriais, bet ir pačių susikurtų pasakų herojais.

   

      Nors žmogeliukai buvo vaikų mėgstama ir paklausi prekė, ji susilaukė kritikos. Buvo baiminamasi, kad detalės per smulkios ir vaikai gali jomis paspringti. Todėl nedidukų plastikinių „darbo didvyrių“ gamyba buvo nutraukta, o pagrindine „plataus vartojimo preke“ tapo visoje Tarybų sąjungos rinkoje ypatingai paklausios elektrinės tarkavimo mašinos.