Edukacija apie seniausius žaislus yra interaktyvus užsiėmimas, kuriame derinama diskusija ir praktika. Dalyviams pirmiausia pristatome laikotarpio aplinką, nes seniausiųjų žaislų tema siekia Lietuvos viduramžių periodą. Bandome kartu su dalyviais įsivaizduoti mūsų aplinkos ir viduramžių aplinkos skirtumus bei panašumus, apibrėžti vaikystės sampratą, veiklas ir pareigas. Vaizduotės žaidimas leidžia dalyviams įvertinti istorijos kaitą, gyvenimo sąlygų pokyčius ir palyginti su savo gyvenimo kokybe. Vaikystės trukmės ir pareigų suvokimas leidžia įvertinti, kaip keitėsi vaiko socialinė padėtis, kiek laiko vaikai turėjo/galėjo nerūpestingai žaisti. Lyginimas labai įtaigiai parodo, kad skirtingais istorijos laikotarpiais vaikystės samprata taip pat kito, tad šiandiena vaikams laiko žaidimams ir edukacijai paliekama išties labai daug. Bet kaip tą laiką išnaudojame? Ką žaidžiame? Kokie žaislai? Ar tiktai jie visiškai kitokie? O gal galime atpažinti tuos pačius principus? Gal net žaislai yra visiškai identiški? Tuomet diskutuojame apie tai, kaip per šimtmečius sugebame išlaikyti tą pačią idėją, bet panaudoję kitas medžiagas padarome žaislą nebeatpažįstamą arba sunkiau atpažįstamą. Dalyvius kviečiame pažaisti su senaisiais vilkeliais, rankose palaikyti skydą ir nustatyti, kuo kalavijas skiriasi nuo kardo, kaip atrodė senosios lėlės ir kiek kainuoja tokios lėlės šiandieną, išbandyti archajiškiausią kaulinių kėglių variantą, pažaisti su viduramžių kamuoliais ar pasukti kaulinę ūžynę. Modernioji muzeologija ypač pabrėžia asmeninės patirties svarbą suvokiant temą, nes tik realus išbandymas, pajautimas dalyviui leidžia giliau suvokti temą ir edukacinę medžiagą.
Edukacinės programos „Vaikystė ir žaislai: nuo viduramžių iki pramonės revoliucijos“ yra skirta aktualizuoti vieną iš įdomiausių ir iki šiol mažiausiai tyrinėtų žmonijos praeities tyrimų krypčių – vaikystės kasdienybę, vaikystės atributų ir jų kaitą skirtingais istoriniais laikotarpiais. Programa remiasi Žaislų muziejaus pristatomomis trimis esminėmis ekspozicijomis: viduramžiai, etnografija ir XX amžius Lietuvoje, jas praplečiant pasaulinėmis tendencijomis ir ryšiais. Pristatydami bei aptardami laikotarpius reprezentuojančius eksponatus siekiame atskleisti priežastinius ryšius, lėmusius vaikystės aktualijas: kaip keičiasi vaikystės veiklos ir žaislai, kas lemia temas ir žaislų populiarumą, kaip keičiasi daiktai keičiantis suaugusiųjų gyvenimui, technologijoms bei pramonei. Edukacinės programos uždavinys – įtraukti moksleivius į diskusiją apie vaikystės sampratą skatinant dalyvius remtis asmenine patirtimi ir analizuoti priežastis, kurios šimtmečiais lemia kartų gyvenimo skirtumus; suteikti galimybę dirbti grupėmis ir ieškoti bendrų atsakymų į pateiktus vaikystės kasdienybės tyrimams skirtus klausimus. Šia edukacine programa siekiame atskleisti dalyviams metodus, kaip žmonijos praeitis gali būti tyrinėjama bei interpretuojama, kaip analitinis mąstymas padeda rasti priežastis, lemiančias ne tik vaikystės kasdienybės pokyčius, bet kartu atspindinčias ir besikeičiantį suaugusiųjų pasaulį. Siekiame, kad edukacinės programos dalyviai aktyviai dalyvaudami, diskutuodami ir ieškodami atsakymus į pateiktas užduotis suvoktų, kad vaikystės ir ją pristatantys žaidimo objektai yra ne atsitiktiniai fenomenai ar „tik vaikams įdomi tema“, tačiau kompleksiškai ir integraliai su konkretaus žmonijos laikotarpio gyvensena, turimais ištekliais bei kolektyviniais gebėjimais susiję kultūriniai reiškiniai.
Valandos edukacinę programą sudaro keturi veiklos etapai: 1) dalyvių diskusija apie vaizduotę: kaip ją pažadinti, kam ji reikalinga, kodėl ji gali padėti ne tik žaidžiant, bet ir mokantis, pratimai vaizduotei pažadinti; 2) žaidimas su atsitiktiniais daiktais – dalyviai sužaidžia žaidimą pagal pateiktą pavyzdį, parodoma, kaip galima visiškai paprastais būdais sukurti pastabumo ir smulkiąją motoriką lavinantį žaidimą, kaip atsitiktiniai daiktai gali būti kūrybiškai panaudojami; 3) žaidimai su atsitiktiniais daiktais – dalyviai suskirstomi komandomis ir kartu išbando jėgas kurdami žaidimą: kartu ne tik siekia generuoti idėjas, ieškoti netikėto būdo panaudoti daiktus, tačiau ir lavina bendradarbiavimo gebėjimus sujungti skirtingas mintis ir pasiūlymus bei suformuoti galutinį žaidimo variantą; 4) figūrėlės gamyba pasitelkiant natūralias medžiagas – kūrybiškumo ir smulkiosios motorikos lavinimas žaidimo personažui sukurti. Sukurtas figūrėles dalyviai išsineša kaip priminimą apie edukaciją tolimesniems žaidimams ir refleksijai.
VšĮ „Žaislų muziejus“
Įstaigos kodas 302486753
Šiltadaržio g. 2, LT-01124 Vilnius
Sąskaitos numeriai:
LT257300010134123834
AB SWEDBANK
+370 604 00 449
info@zaislumuziejus.lt
Rekomenduojame registruotis. Rekomenduojama apsilankymo trukmė 1 val.
Darbo laikas:
I nedirba
II tik grupėms
III tik grupėms
IV 14:00 – 18:00
V 14:00 – 16:00
VI 11:00 – 16:00
VII nedirba