Žaislų muziejus, bendradarbiaudama su Klaipėdos miesto savivaldybės etnokultūros centru, parengė nedidelę, bet jaukią senų žaislų parodą.
Žaislai ir žaidimai – universalus reiškinys, kuris greitai ir be didesnio vargo įveikia tautinius, kalbinius, politinius ar religinius barjerus. Jie žaibiškai plinta pasaulyje, kurdami bendruosius žmonijos kultūros bruožus, kartu praturtindami kiekvieną kultūrą. Suaugusieji žaidimą dažniausiai suvokia kaip smagią pramogą, nerūpestingą pasilinksminimą ar azartišką veiklą. Vaikams žaislai ir žaidimai – būdas pažinti pasaulį, viena iš svarbiausių mokymosi, patirties kaupimo ir suvokimo ugdymo veiklų. Vaiko rankose bet koks daiktas gali virsti žaislu. Nesunku nuspėti, kad visais laikais ši veikla vyko, tačiau mokslo pasaulis remiasi faktais ir ieško neabejotinų patvirtinimų.
Žaista visais laikais, tačiau žaislų istorijos tyrimai leidžia giliau analizuoti žaidimo objektų ir žmonijos kasdienybės sąsajas. Svarstant apie daiktus, su kuriais žmonija galėjo žaisti, temas, kurias jie galėjo vaizduoti, realijas, kuriomis jie galėjo gyventi, kyla minčių, kad tam tikrų žaislų tiesiog dar negalėjo būti.
Nuo pat Akmens amžiaus iki pramonės suklestėjimo, žaislai dažniausiai buvo gaminti iš natūralių, aplinkos poveikiui neatsparių medžiagų ar tiesiog žaidimams buvo pritaikyti gamtos objektai. Kadangi jie galėjo gana lengvai sulūžti ar pasimesti, iki šių dienų pačių seniausių žmonijos akmens amžiaus žaidimų ir pramogų įrodymų neišliko. Nors pasaulyje originalių žaislų ir žaidimo inventoriaus pavyzdžių yra išlikusių iš seniausiųjų civilizacijų, Lietuvos medžiaga išsamiai atskleidžia žaislų istoriją tik nuo Vėlyvųjų viduramžių. Kelis šimtmečius žemėje išgulėję žaislai padeda suvokti ir įsivaizduoti, kokių įdomių ir žaismingų būta viduramžių pramogų.
Senųjų žaislų paroda nuo 2022-12-15 iki 2023-02-05
Klaipėdos etnokultūros centre, Meno kiemo vitrinose.
Daržų g. 10, Klaipėda
LT 
EN